Rezultatų: 19
Mokymo(si) turinys
- 1 klasė
- Mokoma(si) skaičiuoti pirmyn ir atgal nuo bet kurio skaičiaus, susieti objektų kiekį su skaičiumi.
- Aptariama skaičiaus ir skaitmens sąvokos, skaičių rašymo dešimtainėje pozicinėje skaičiavimo sistemoje ypatumai.
- Aiškinama(si), kad skaičiai užrašomi skaitmenimis.
- Tyrinėjama, kaip skaičių spindulyje galima pažymėti skaičius, pradedant nuo nulio.
- Pasitelkiant įvairius praktinius modelius, mokoma(si) skaičius perskaityti, užrašyti skaitmenimis, palyginti.
- Nagrinėjant pusiausvyrą iliustruojančius modelius, schemas formuojamos „lygumo“ ir „nelygumo“ sąvokų sampratos, išsiaiškinama, ką reiškia ženklai , , <, >, mokoma(si) praktines situacijas apibūdinti paprasčiausiomis skaitinėmis lygybėmis ar nelygybėmis.
- Sudėties ir atimties veiksmai aiškinami kaip skaičiavimas pirmyn ir atgal, aptariamas šių veiksmų ryšys , ; jei , tai .
- Nagrinėjami veiksmų su nuliu pavyzdžiai ( ir ).
- Aptariamos ir praktikuojamos įvairios skaičiavimo strategijos (būdai), kaip greičiau, mintyse skaičiuoti nuo 1 iki 20 imtinai (pavyzdžiui, ieškant trūkstamo skaičiaus iki 10; perstatant, grupuojant skaičius ir pan.).
- Aptariama skliaustų () ženklų paskirtis ir praktikuojamasi atlikti veiksmus su skliaustais (mokoma(si) apskaičiuoti skaitinių reiškinių, kuriuose yra apskliaustų veiksmų, reikšmes).
- Modeliuojant ir palyginant situacijas, prieinama prie išvados, kad skaičius galima sudėti įvairia tvarka.
- Nors sudėties perstatomumo ir jungiamumo dėsniai neįvardijami, tačiau atliekama pakankamai pratimų, kad mokiniai įgustų juos taikyti, argumentuoti skaičiavimo būdo pasirinkimą konkrečiu atveju.
- Mokoma(si) dviženklius skaičius užrašyti skaičiaus skaitmenų skyrių suma.
- Atliekami sudėties ir atimties veiksmai nuo 1 iki 100 imtinai: vienaženklių skaičių – peržengiant dešimtį, dviženklio ir vienaženklio skaičių bei dviženklių skaičių – neperžengiant šimto.
- Mokant(is) sudėti ir atimti skaičius, naudojami konkretūs modeliai, schemos, taikomos skaičiavimo strategijos, pagrįstos pozicine skaitmens reikšme (skaitmens vietos skaičiuje verte), sudėties savybėmis, ryšiu tarp sudėties ir atimties veiksmų (jei , tai
- Mokoma(si) dviejų skaičių sudėties ir atimties veiksmus užrašyti ir eilute, ir stulpeliu.
- Atliekant skaičių sudėtį, atimtį stulpeliu, mokoma(si) paaiškinti, kodėl taip skaičiuojama.
- Sprendžiami ir kuriami įvairių kontekstų uždaviniai, kai, atsakant į tiesioginį klausimą, reikia atlikti vieną sudėties arba atimties veiksmą (pavyzdžiui, sužinoti, kiek yra iš viso; koks bus likutis; keliais vienetais vienas skaičius mažesnis už kitą ir pan.).
- Mokoma(si) lygybėse , nustatyti trūkstamą (nežinomą) skaičių (žymimą, pavyzdžiui, langeliu), kai kiti du skaičiai yra žinomi.
- Mokoma(si) tekstinius uždavinius pavaizduoti piešiniais, schemomis, lygybėmis, kuriose nežinomojo vietoje yra koks nors simbolis (pavyzdžiui, langelis).
- Aptariamas pinigų vaidmuo, mokoma(si) atpažinti euro banknotus ir monetas pagal vertę, norimą pinigų sumą sudėlioti keliais skirtingais banknotų ir monetų deriniais.
- Nagrinėjamos situacijos, sprendžiami uždaviniai, kuriuose prašoma palyginti dviejų prekių kainas (brangesnė, pigesnė), rasti bendrą prekių kainą eurais, centais (neperžengiant euro ribos), palyginti, kiek pasikeitė turima pinigų suma, ką galima nusipirkti už turimą pinigų sumą ir pan.
- Tyrinėjami objektų rinkiniai, ornamentai bei sekos, sudarytos iš 2–3 pasikartojančių objektų, narių grupių (pavyzdžiui, ABAB…; AABAAB…), mokoma(si) jas atpažinti ir apibūdinti, pratęsti, rasti trūkstamus objektus, narius.
- Mokoma(si) sudaryti objektų rinkinį, seką pagal nurodytą taisyklę, sukurti savo objektų rinkinį, seką.
- Nagrinėjamos skaičių sekos, kurių nariai didėja ar mažėja po 1, 2, 3, 5 ir 10 vienetų.
- Nagrinėjami piešiniais, žodžiais, simboliais pateikti algoritmai, mokoma(si) juos atlikti.
- Aptariama komandos sąvoka, aiškinamasi, ką reiškia nuoseklus komandų atlikimas, mokoma(si) schema, piešiniu pavaizduoti nuosekliai atliekamų komandų seką.
- Įvairiuose kontekstuose mokoma(si) suprasti ir teisingai vartoti jungtukus: „ne“, „arba“, „ir“.
- Supažindinama su viena ar keliomis žaidybinėmis programavimo priemonėmis (pavyzdžiui: „ScratchJr“, „Bee-Bot“ ar „Blue-Bot“ robotukais, „Blockly Games“, „SpriteBox“, kortelėmis, specialiais stalo žaidimais) ir mokoma(si) jomis kurti nesudėtingas programas.
- Susipažįstama su pagrindiniu masės matavimo vienetu kilogramu (kg).
- Atliekant įvairias praktines užduotis, mokoma(si) pajausti, kokių artimoje aplinkoje esančių daiktų masę tinka ar netinka apibūdinti šiuo matavimo vienetu, kokie prietaisai gali būti tam naudojami.
- Mokoma(si) suprasti, pasakyti ir užrašyti laikrodžio su rodyklėmis ir skaitmeninio laikrodžio rodomą laiką valandomis (val., h), 12 valandų ir 24 valandų laiko sistemose.
- Diskutuojama, išbandoma, ką galima nuveikti per valandą, trumpiau negu per valandą.
- Išsiaiškinama, kad objekto ilgį, atstumą tarp objektų galima išreikšti ilgio vienetų skaičiumi.
- Nagrinėjami ilgio ir atstumo pasireiškimo kasdieniame gyvenime pavyzdžiai (pavyzdžiui, kambario ilgis, plotis, aukštis, kelio ilgis, žmogaus ūgis, duobės gylis, atstumas nuo suolo iki lentos).
- Susipažįstama su ilgio (atstumo) matavimo priemonėmis – liniuote, metru, rulete.
- Atliekamos įvairios ilgio (atstumo) matavimo, ilgių (atstumų) palyginimo užduotys, matavimo rezultatai užrašomi sveikuoju centimetrų (cm), metrų (m) skaičiumi.
- Mokoma(si) be matavimo priemonių įvertinti artimiausios aplinkos daiktų ilgį, atstumą tarp objektų.
- Nagrinėjamos situacijos, kuriose mokoma(si) apibūdinti objektų ar žmonių vietą ar padėtį vienas kito atžvilgiu (pavyzdžiui, pasisukti kairėn ar dešinėn, pagal laikrodžio rodyklę ar prieš ją; paeiti 3 žingsnius pirmyn ar atgal).
- Mokoma(si) apibūdinti, schemoje pavaizduoti objektų ar žmonių judėjimą iki nurodyto objekto (pavyzdžiui, rodyklėmis schemoje parodyti, kur buvo paslėptas lobis).
- Aiškinama(si), ką vadiname duomenimis ir kuriuo tikslu jie renkami.
- Mokoma(si) formuluoti klausimus apie kasdienius gyvenimo įvykius, į kuriuos atsakymą padėtų rasti atliktas statistinis tyrimas (surenkama iki 20 vnt. duomenų).
- Aiškinama(si), ką vadiname požymiu ir jo reikšmėmis, mokoma(si) registruoti renkamus duomenis, kai yra 2–3 stebimo požymio reikšmės.
- Surinkti duomenys (iki 20 vnt.) pavaizduojami piktograma ar stulpeline diagrama (vertikalia ar horizontalia), kai simbolis ar padala atitinka vienetą (vieną stebinį).
- Mokoma(si) interpretuoti piktogramoje, stulpelinėje diagramoje pateikiamą informaciją, ja remtis, atsakant į statistinio tyrimo klausimą.
Naršymui naudojamos peržiūrėtos archyvinės struktūros grupės; mokymo turinys pateikiamas iš dabartinės BUP redakcijos.